Brangstanti energija – tai ne tik didesnė sąskaita už kurą ar elektrą. Tarptautinės institucijos jau įspėja, kad užsitęsę tiekimo trikdžiai gali reikšti lėtesnį ekonomikos augimą, didesnes kainas ir dar didesnį spaudimą tiek verslui, tiek gyventojams.

Pastarųjų savaičių signalai iš pasaulinių rinkų rodo, kad naftos ir dujų tema vėl grįžta į pirmą planą. Kai tik atsiranda rizika tiekimui, kaina kyla beveik akimirksniu. O paskui efektas persiduoda visur: gamintojams, logistikai, viešajam transportui, maisto tiekimo grandinėms ir galutiniam pirkėjui.

Kodėl tai jaučia beveik visi?

Energija yra visos ekonomikos pagrindas. Jei pabrangsta transportas, brangsta ir prekių atvežimas. Jei pabrangsta gamyba, kyla galutinė produkto kaina. Jei auga spaudimas verslui, mažėja vartojimas ir investicijos. Dėl to energetikos sukrėtimai smogia ne vien vienam sektoriui – jie išsivaikšto per visą ekonomiką.

Analitikai pabrėžia, kad ypač pažeidžiamos tos šalys ir rinkos, kurios labiau priklausomos nuo importuojamų energijos išteklių arba dujomis paremtos elektros gamybos. Tokiose vietose kainų svyravimai juntami greičiau ir stipriau.

Kas laukia toliau?

Kol kas niekas negali tiksliai pasakyti, ar kainų šuolis bus trumpas, ar taps ilgesne banga. Tačiau viena aišku jau dabar: energija vėl tampa vienu pagrindinių veiksnių, nuo kurių priklausys ekonomikos tempas artimiausiu laikotarpiu. O vartotojams tai reiškia paprastą dalyką – net jei krizės ženklai dar neatrodo dramatiški, jų poveikis kainoms gali pasimatyti labai greitai.

Parengta remiantis tarptautinių ekonomikos ir klimato politikos apžvalgų duomenimis apie energijos tiekimo trikdžių poveikį augimui ir kainoms.